Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija imasi veiklos Šiaulių vaistų komitete

Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija (LKFD) atnaujina savo veiklą ir aktyviai imasi bendradarbiauti su medikų bendruomene. Pirmasis draugijos renginys šiemet - bendra konferencija, surengta su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Šiaulių teritorine ligonių kasa. Konferencijos tema buvo “Racionalus vaistų vartojimas”. Renginio metu Šiaulių regiono medikų bendruomenei buvo pristatytas Šiaulių vaistų komitetas.

 

Konferencijos dalyvių pranešimų temos

 

Konferencijoje dalyvavo trys pranešėjai. Apie Racionalaus vaistų vartojimo aktualijas kalbėjo prof. R. Mačiulaitis. Jo pranešime pristatyti Lietuvoje galiojantys dokumentai, kuriais bandyta apibrėžti racionalų vaistų vartojimą ir kurių pagrindu Lietuvoje jau ne vieni metai vyksta gydymo racionalumo apžvalgos.

 

 

Jų rezultatai vienareikšmiai - racionalizuoti gydyma galima tiek ambulatorinėje, tiek ligoninių lygmenyse. Profesorius dalinosi mintimis apie tai, kad išmanant vaistų indikacijas, paciento farmakokinetinius ypatumus, savo pacientams galime padėti labiau. Jis pristatė puikų klinikinį pavyzdį – itin didelį viršsvorį turinčiai pacientei buvo netinkamai įvertinta inkstų funkcija, dėl to paskirta per didelė vaisto dozė, kuri buvo ne tik nepageidaujama dėl papildomos hospitalizacijos be tikrai lėmė per dideles gydymo išlaidas. Šiuo ir kitais pavyzdžiais profesorius pabrėžė, jog racionalus vaistų vartojimas – tai ne kas kita, kaip tinkamo vaisto tinkamos dozes skyrimas tinkamam pacientui.

 

 

 

Neracionalus vaistų vartojimas – tai vartojimas ne mokslo pagrįstais principais, dažiausiai netinkamai dozavimas, vartojant arba per trumpai ar per ilgai, t.y., vaistų skyrimas ne pagal indikacijas ar klinikinių tyrimų įrodymus. Ir būtent neracionalus vaistų vartojimas gali lemti nemažą dalį pacientų būklės pablogėjimų. Todėl būtina stebėti savo skiriamą gydymą, nebijoti leisti jį įvertinti ir mokantis iš pastebėtų savo ar kitų kolegų problemų tobulėti. Taip vyksta daugumoje šalių, taip turėtume elgtis ir mes.

 

Profesorius pastebėjo, kad Lietuvoje, skirtingai nei daugumoje Europos šalių vis dar per retai pastebime ir atžymime nepgeidaujamą vaistų poveikį.

 

 

Tai reiškia, kad mūsų diagnostika tampa netiksli, o dėl to ligoms nurašome tai, kas joms nepriklauso. T.y., nediagnozuojame nepageidaujamų vaistų poveikių ir kaip to pasekmė, gydome ne pagal priežastį. Profesorius priminė apie farmakologinio budrumo svarbą ir konferencijos dalyvių paprašė ne tik registruoti pastebėtus vaistų neefektyvumo ar nesaugumo atvejus bet ir suprasti, kad nepgeidaujami reiškiniai, kaip ir avarijos keliuose yra neišvengiamybė. Nuo šios rizikos negalima slėptis, ją reikia „gerbti“, valdyti ir nuolat tobulėti. Nes pagrindinė problema, kurią mato profesorius yra tikrai ne ta, atsitiko ar neatsitiko nepageidaujama reakcija bet ta, kad ši rizika yra vis dar nevaldoma ir nuo jos slepiamasi.

 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. R. Badaras kalbėjo apie vis didėjantį psichoaktyvių medžiagų skaičių pasaulyje. Medžiagos dabar tokios įvairios, kad visoje Europoje ženkliai pasunkėjo diferencinės diagnostikos galimybės. Gydytojas toksikologas kaip labai didelį skaudulį priminė, jog Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių anksiolitikų vartojime. Jis taip pat pristatė keletą klinikinių atvejų, kai pasireiškę benzodiazepinų abstinencijos simptomai lėmė ženklius sveikatos būklės apsunkinimus, pavyzdžiui, vienam pacientui traukulių priepuolio metu sulūžo abu raktikauliai. Dr. R. Badaras paminėjo ir dabar Lietuvoje vis populiarėjančius ZET hipnotikus (zopikloną ir jam panašius psichotropus), kurie priešingai nei populiaru galvoti, taip pat sukelia priklausomybę, o po ilgesnio nei trijų savaičių vartojimo sąlygoja atvirkštinį poveikį, t.y. nemigą. Tai, kad pacientams nuolaidžiaujama ir benzodiapinai vartojami ilgiau nei galima, yra išskirtinė Lietuvos epidemija, su kuria būtina kovoti.Toksikologo dr. R. Badaro pateiktos naujienos apie psichoaktyvių medžiagų tendencijas Lietuvoje svarbios, nes apie šias problemas retai kalbame kasdienėje praktikoje.

 

Šiaulių Teritorinės ligonių kasos direktorius R. Mažeika savo pranešime aptarė keturias problemines Šiaulių regione vaistų grupės: antibiotikus, psichoaktyvias medžiagas, antikoaguliantus bei antihipertenzinius vaistus. Direktoriaus pristatyta analizė labai nustebino – joje matyti, kad 51 proc. pacientų, gydomų varfarinu, tik 1 – 5 kartus per metus tikrina INR – svarbiausią efektyvaus gydymo varfarinu rodiklį, o net 11 proc. pacientų jo iš viso nematuoja.

 

Taip pat R. Mažeika pasidžiaugė, kad prieš porą metų pradėta vykdyti racionalesnio antibakterinių vaistų skyrimo programa davė rezultatų ir jų skyrimas šiek tiek sumažėjo.

 

Kalbėdamas apie psichoaktyvius vaistus, R. Mažeika antrino R. Badarui ir pabrėžė, jog šių vaistų skyrimas bus viena iš Šiaulių Vaistų komiteto prioritetinių sričių.

 

 

 

Dar direktorius iškėlė tinkamo mirties priežasčių kodavimo problemą, kuri gali lemti nebūtinai tikslius mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius. R. Mažeika pastebėjo, kad kardiovaskulinę sistemą veikiančių vaistų suvartojimas Lietuvoje yra bene didžiausias tarp ES šalių, tačiau vis tiek išlieka didelis ir ženklus mirštamumas nuo šių ligų.

 

 

Šiaulių vaistų komiteto (ŠVK) vizija

 

Vienas iš iškeltų ŠVK tikslų yra paciento gydymo saugumo užtikrinimas atliekant kiekvieno konkretaus atvejo kontrolę, tinkamą informavimą teikiant pasiūlymus LR Sveikatos apsaugos ministerijai bei vykdant ilgalaikį stebėjimą. Tikimasi, kad komitetas galės suformuoti regionui specifiškus ambulatorinių būklių gydymo algoritmus. Taip pat komiteto veikla turi suteikti daugiau žinių įvairių specialybių gydytojams bei farmacininkams apie racionalų vaistų vartojimą. Kadangi ŠVK veikla apibūdinama kaip tęstinis sisteminis ir ilgalaikis procesas, gauta informacija leis palyginti ir atlikti analizę apie vaistų vartojimo racionalumą įvairiais laikotarpiais, o aktyvi šio proceso stebėsena leis įvertinti pokyčius, kurie, tikimasi, įvyks.

 

 

 

Į šio komiteto veiklą aktyviai įsijungė ir klinikinės farmakologijos gydytojai rezidentai, kuriuos maloniai nustebino Šiaulių vietinių ASPĮ noras tobulėti siekiant spręsti neracionalaus vaistų vartojimo problemas, įvairių specialybių gydytojų bei farmacininkų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį pacientų gydymą. Tiek jaunieji gydytojai rezidentai, tiek gydytojai su ilgalaike darbo patirtimi akcentavo įrodymais pagrįstos medicinos svarbą siekiant užtikrinti kuo geresnį ir efektyvesnį pacientų gydymą.

 

Konferencijos aktualumas bendrame Lietuvos kontekste

 

Mūsų šalyje labai trūksta edukacinių renginių gydytojams, kurie vyktų visai be industrijos įtakos ir kuriuose būtų kalbama apie vietinių sveikatos priežiūros įstaigų opias problemas. Dar daugiau - tokia konferencija yra galimybė ne tik paklausyti pranešėjų, bet aktyviai dalyvauti diskusijoje. LKFD Pirmininko nuomone, Lietuvoje labai trūksta sistemingų mokslo įrodymais paremtų diskusijų. Neretai viešojoje erdvėje diskutuojant medicininėmis, su vaistų skyrimu ir vartojimu susijusiomis temomis kalbama ne apie faktus, o apie patirtį, jausmus ar įspūdžius. Tai vienas iš požymių, kad mūsų kasdienė klinikinė praktika veikiausiai dar nėra vien tik įrodymais pagrįsta, ir kad joje, dėl objektyvių priežasčių, trūksta vietos ir laiko mokslinei diskusijai. Todėl labai svarbu, kad ir toliau konferencijose dalyvautų gydytojai, taip pat gydytojai rezidentai ir net internai, Šiauliuose atliekantys studijų programos dalis, nes čia yra mokomasi mokslinės diskusijos įgūdžių.

 

Visa pranešimų medžiaga:

 

1. prof. R. Mačiulaitis "Racionalus vaistų vartojimas Lietuvoje. Kodėl tai – labiauhobis nei gera praktika?"

2. prof. R. Mačiulaitis "Šiaulių Vaistų komitetas (ŠVK) – nauja priemonė sprendžiant racionalaus vaistų vartojimo problemas"

3. R. Mažeika "Farmakoterapijos problemos, su kuriomis susiduriame Šiauliuose pastaruoju laikotarpiu"

Please reload

Naujausi straipsniai

Please reload

Archyvas

Please reload

©2017 Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija